Probiotikai: dar vieni žarnyno mikrofloros draugai.

Labas!!!

Kaip ir žadėjau, šįkart- apie probiotikus bei dar šiek tiek apie prebiotikus.

Probiotikai ir prebiotikai: kuo jie skiriasi?

Kada ypač rekomenduotina vartoti probiotikus ?

Kokios jau žinomos žarnyno mikrofloros sveikatą gerinančios funkcijos?

Prebiotikais vadinami kompleksiniai angliavandeniai, kurių neskaldo plonajame žarnyne esantys fermentai, todėl jie nesuskaldyti pasiekia storąją žarną. Kaip jau rašiau ankstesniame įraše, prebiotikai, arba dar vadinamos maistinės skaidulos, yra geriausi žarnyno mikrofloros draugai- jų maistas, skatinantis gerąsias bakterijas daugintis ir vešėti.

Labiausiai paplitę ir geriausiai ištirti prebiotikai yra:

1. Inulinas, randamas svogūnuose, česnakuose, taip pat bananuose (daugiausiai neprinokusiuose, žalsvai – gelsvos spalvos) ir smidruose. Inulinas didina jautrumą insulinui, ilgainiui mažina antro tipo diabeto vystymosi riziką. Deja, kai kurie žmonės yra praradę dalį bakterijų, skaldančių inuliną, todėl suvalgius didesnį kiekį, pavyzdžiui, svogūnų, gali pūsti vidurius,  atsiranda “sustojusio virškinimo” jausmas.

2. Betagliukanais ypač turtingos avižos, kai kurios grybų rūšys (šitaki), taip pat miežiai, ryžiai, datulės. Geriausiai ištirtas jų poveikis- mažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Prebiotikai:

  1. skatina bifidobakterijų dauginimąsi,

2. slopina vėžinių procesų aktyvinimą organizme,

3. didina kalcio ir magnio koncentraciją žarnyne,

4. aktyvina peristaltiką,

5. aktyvina vitaminų, ypač B grupės gamybą,

6. gerina naudingųjų medžiagų pasisavinimą,

7. mažina cholesterolio kiekį,

8. stabilizuoja gliukozės kiekį kraujyje.

Probiotikais vadinami gyvi organizmai-bakterijos, kurie, naudojami pakankamais kiekiais, pasižymi sveikatą gerinančiu poveikiu:

  1. padeda išlaikyti žarnyno mikrofloros balansą,

2. skatina žarnyno gleivinės gyjimą,

3. balansuoja imunitetą,

4. skatina toksinių, kancerogeninių medžiagų pasišalinimą iš žarnyno,

5. slopina vidurių užkietėjimą, aktyvindami peristaltiką (normaliu yra laikomas tuštinimąsis 1 -3 kartus per dieną),

6. slopina alergijos simptomus,

7. slopina dirgliosios žarnos simptomus,

8. slopina bakterijų išvešėjimą plonajame žarnyne, taip blokuodami SIBO vystymąsi,

9. optimizuoja cholesterolio kiekį,

10. slopina tam tikrų vėžio formų vystymąsi.

Pagrindinės probiotinės bakterijos yra laktobakterijos, bifidobakterijos ir streptokokai. Laktobakterijos ir streptokokai gamina pieno, sviesto rūgštį, bifidobakterijos- acto rūgštį. To pasekoje mažėja žarnyno rūgštinė terpė (ph), skatinamas gerųjų bakterijų dauginimąsis, slopinamas virusų, grybelių, ypač candida, išvešėjimas bei skatinamas jų nykimas.

Žūstant virusams, grybeliams, patologinėms bakterijoms, išsiskiria endotoksinai, todėl pradėjus vartoti probiotikų papildus, ypač turinčius didelius kiekius bakterijų, nuo kelių dienų laikotarpio iki savaitės galima jausti nemalonius pojūčius, tokius kaip:

galvos skausmas,

nuovargis, bendras silpnumas,

dujų kaupimąsis žarnyne,

viduriavimas, vidurių užkietėjimas.

Rekomenduotina pradėti vartoti probiotikų papildus nuo mažesnių dozių ir palaipsniui didinti. Gerti po valgio.

Probiotikų papildus ypač rekomenduotina vartoti esant:

veido odos bėrimams, aknei,

viduriavimui, vidurių užkietėjimui,

alergijoms, padidintam jautrumui maisto produktams,

gydantis arba po pravesto gydymo kurso antibiotikais,

esant nusilpusiam imunitetui, dažnai sergant peršalimo ligomis, šlapimo takų uždegiminėmis ligomis,

nerimui bei depresijos simptomams (kaip žinia, iki 90 procentų “laimės hormono” serotonino sintetinama žarnyne).

Probiotikais turtingi rauginti kopūstai, jogurtas (nesaldintas), kefyras, kimči, kombuča.

Subalansuotos mitybos pagrindą turėtų sudaryti  natūralios kilmės maisto produktai, bet kartais, deja, to neužtenka: organizmas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesugeba pilnai pasisavinti maisto medžiagų, tuomet rekomenduojama vartoti papildų forma.

Galima nusipirkti ir sinbiotikų, kuriuose yra tiek maistinių skaidulų/prebiotikų, tiek ir probiotikų.

Dėl ko mums reikalingi prebiotikai ir probiotikai?

Maistas, turtingas prebiotikais ir probiotikais yra svarbi priešuždegiminės, subalansuotos mitybos dalis. Tiek probiotikai, tiek prebiotikai skatina gerųjų žarnyno bakterijų dauginimąsi ir išvešėjimą (yra žinoma, kad žarnyno mikroflora sveria apie 1,5 kg). To pasekoje aktyvėja daugelis kitų sveikatai naudingų procesų. Paskutiniais metais ypač daug dėmesio skiriama žarnyno mikrofloros funkcijų tyrimui.

Jau yra nustatyta, kad žarnyno mikroflora:

  1. palaiko ir aktyvina imuninės sistemos funkcijas,

2. gaminamos trumposios grandinės riebiosios rūgštys- vienas iš pagrindinių ląstelių energijos šaltinių,

3. dalyvauja sintetinant vitaminus, ypač K ir B grupės,

4. apsaugo organizmą nuo patologinių bakterijų, virusų, grybelių išvešėjimo,

5. kontroliuoja apetitą, sotumo jausmą,

6. gerina psichinę būseną, slopinamas nerimas, įtampa bei depresijos vystymąsis.

Esu įsitikinusi, kad dar daug kas nežinoma apie kitas sveikatą gerinančias funkcijas, kurias atlieka žarnyno mikroflora. Tad kodėl nepalepinus jos bent 2 -3 probiotikų kursais per metus, ypač pavasarį ir rudeniop, kada gerai funkcionuojančio imuniteto funkcijos yra ypač reikalingos?

 

Iki!!!

Kaip visada: susimatom Facebook grupėje sveikatos-kodas.lt ir Instagramoje sveikatos_kodas.lt.