SIBO. Ir kaip tai susiję su Carnivore dieta?

Labas!!!

Gydytojai ir terapeutai, dirbantys pagal funkcinės medicinos principus, ypač didelį dėmesį skiria žarnyno veiklai. Kaip minėjau ankstesniuose postuose, norint išsiaiškinti negalavimų priežastis, atliekama labai daug įvairių tyrimų, iš kurių gana didelę dalį sudaro tyrimai, vertinantys virškinamojo trakto veiklą. Dar Hipokratas yra pasakęs, kad mes esame tai, ką mes valgome. Ir su tuo visiškai sutinku. Negalime pakeisti genetinio kodo, kurį atsinešėme gimdami, negalime išvengti stresinių situacijų gyvenime, bet galime pritaikyti savo mitybą, kad ji maksimaliai patenkintų organizmo mitybos poreikius.

Kas tai yra SIBO?

Kas didina riziką SIBO vystymuisi?

Kada galima įtarti SIBO?

Kaip nustatomas ir gydomas SIBO?

Paskutiniais metais atliekama ypatingai daug mokslinių tyrimų, kurių pagalba analizuojamas ryšys tarp žarnyno veiklos ir psichinės būsenos, autoimuninių ligų, taip vadinamų “gerbūvio ligų”: antro tipo diabeto, metabolinio sindromo, nutukimo vystymosi. Vis dažniau yra minimas  sindromas SIBO (angl. small intestinal bacterial overgrowth), kurio metu bakterijos, natūraliai gyvuojančios storojoje žarnoje arba burnoje, išveša plonojoje žarnoje, sukeldamos eilę nemalonių simptomų ir didinančios riziką susirgti kitomis ligomis, veikiant įvairias organų sistemas.

Kaip žinia, sukramtytas maistas iš burnos patenka į stemplę, vėliau skrandį, plonają žarną ir galiausiai į storąją žarną.

Plonoji žarna yra vienas iš didžiausių organų, kurio plotas, jeigu ją ištiestume, būtų panašus į teniso aikštės plotą. Plonosios žarnos ilgis siekia apie 5 m. Joje pasisavinama iki 90 proc. suvalgyto maisto medžiagų. Randama apie 60 proc. visų organizmo už imunitetą atsakingų ląstelių. Apie 80 proc. serotonino (taip vadinamojo laimės hormono) pagaminama plonojoje žarnoje.

Maistas į plonąją žarną patenka iš skrandžio, kur normoje yra labai rūgštinė aplinka, vertinant pH, apie 1-2. Dėka tokios rūgščios aplinkos, žūsta daugelis su maistu į skrandį patenkančių bakterijų.

Taigi plonojoje žarnoje  yra randama tik labai nedidelis kiekis bakterijų, normoje mažiau nei 1000 bakterijų  1 ml skysčio. Tuo tarpu didžioji dalis bakterijų, dar vadinamų žarnyno mikroflora, aptinkama storojoje žarnoje. Kadangi yra sunku tiksliai išmatuoti tikslų kiekį, manoma, kad storojoje žarnoje ga;li būti priskaičiuojama iki 100 trilijonų bakterijų 1 ml skysčio.

Problemos prasideda, kai tos bakterijų kultūros  dėl vienų ar kitų priežasčių išveši plonojoje žarnoje. Maistui iš skrandžio patekus į plonąją žarną, bakterijos pradeda juo maitintis-fermentuoti, ypač jei maistas turtingas angliavandeniais ir skaidulomis. Dėl to neilgai trukus po valgio pradedami jausti nemalonūs pojūčiai, tokie kaip stiprus pilvo pūtimas, žarnų spazmai.  Yra žinoma, kad iki 80 proc. pacientų, kuriems nustatytas dirgliosios žarnos sindromas (angl. IBS), turi SIBO.

Kas didina riziką vystytis SIBO

Sumažėjęs skrandžio rūgščių išsiskyrimas (tai galima įtarti, jeigu suvalgius baltymingą maistą, jaučiamas sunkumo, nevirškinimo jausmas skrandyje).

Ilgalaikis vaistų, mažinančių skrandžio rūgšties produkciją, pavyzdžiui, omeprazolio, vartojimas.

Lėtinis ilgalaikis stresas, mažinantis skrandžio sulčių gamybą.

Žarnyno ligos: dirgliosios žarnos sindromas, gliuteno netoleravimas, Krono liga.

Atliktos žarnyno operacijos, po kurių ilgainiui lėtėja žarnyno judesiai, skatinantys maistą judėti žarnomis (taip vadinama peristaltika). To pasekoje maistas ilgiau, nei normoje, užsilieka plonojoje žarnoje.

Cukrinis diabetas, dėl kurio taip pat lėtėja peristaltika.

Pravestas gydymas antibiotikais, ko pasekoje išnaikinamos ne tik blogosios bakterijos, bet ir sveikoji žarnyno mikroflora.

Kepenų, kasos, inkstų ligos, dėl ko mažėja maistą skaldančių fermentų išskyrimas.

Alkoholio vartojimas (alkoholio sudėtyje yra didelė dalis cukraus, kuris naikina žarnyno gerąsias bakterijas bei trikdo pusiausvyrą tarp gerųjų ir patologinių bakterijų).

Apsinuodijimai maistu (pakinta normali pusiausvyra tarp gerųjų ir blogųjų žarnyno bakterijų).

Žemas fizinis aktyvumas. del ko lėtėja žarnyno peristaltika bei maisto virškinimas to pasekoje.

Nepilnavertis, greitasis, procesiškai apdorotas maistas, savo sudėtyje turintis daug cukraus, cheminių priedų, skatinantis žarnyno mikroflloros disbalansą, lėtinio žemo intensyvumo vystymąsi.

Kada galima įtarti, kad išsivystė SIBO:

Vienas iš dažniausių simptomų: neilgai trukus po valgio ( maždaug pusės- valandos bėgyje), ypač suvalgius angliavandeniais turtingo maisto, atsiranda ženklus pilvo pūtimas, skausmai pilve, žarnų spazmai.

Ilgalaikis vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, arba užkietėjimas, besikeičiantis su viduriavimu.

Dažnai pasikartojantys veido bėrimai, akne, rozacea.

Mažakraujystė, mineralų, vitaminų trūkumas, net ir vartojant papildus: esant SIBO, blogėja maisto medžiagų, vitaminų, mineralų pasisavinimas organizme.

Lėtinis nuovargis, net ir esant adekvačiam dienos ritmui ir pakankamam miego kiekiui.

Svorio kitimas: gali būti tiek svorio didėjimas, tiek ir  mažėjimas.

Dažnai pasikartojantis galvos skausmas.

Nerimas, įtampos jausmas, miego sutrikimai, sutrikusi dėmesio koncentracija, “smegenų rūko” (angl. brain fog) jausmas.

Sąnarių skausmai, difuzinio, migruojančio pobūdžio.

Didėjantis įvairių maisto produktų netoleravimas, dažnėjantys alerginiai simptomai.

Susilpnėjęs imunitetas, dažni peršalimai.

Kaip nustatomas ir gydomas SIBO?

SIBO nustatomas atliekant taip vadinamąjį iškvėpimo testą, kai iškvepiamame ore vertinamas tam tikrų dujų, kurias išskiria maistą fermentuojančios bakterijos, kiekis. Šis testas atliekamas namuose ir vėliau vertinamas funkcinės medicinos gydytojų. Pagal testo rezultatus, klinikinį vaizdą, sudaromas kiekvienam asmeniui individualus gydymo planas. Esant sunkesniems atvejams, gali būti skiriamas gydymas specialiais antibiotikais, bet dažniausiai gydoma žoliniais preparatais, ir, aišku, pritaikyta individualiai dieta, siekiant atstatyti normalią žarnyno mikroflorą.

Vienas iš dietos variantų gali būti rekomeduojama vandens dieta, kuomet nevalgomas joks maistas, išskyrus geriamus skysčius, bulijoną. Tai gali trukti iki 10-12 dienų.

Elementinė dieta (angl. elemental diet) ypač populiari JAV, kuomet geriami milteliai, kurių sudėtyje yra dideli kiekiai riebalų, baltymų ir tik truputis angliavandenių.

Carnivore dieta, apie tai rašiau viename iš ankstesnių blogo įrašų, kurios metu valgoma tik gyvulinės kilmės produktai. Ši dieta gali būti taikoma iki 2-6 sav.

Visų šių dietų ir gydymo tikslas – nustoti maitinti bakterijas plonojoje žarnoje, skatinti jų išnykimą. Deja, bakterijos yra labai atsparios, ir turi savybę vegetuoti net ir bado sąlygomis. Todėl pravedus gydymą, labai svarbu sureguliuoti  mitybą, kad išvengti SIBO pasikartojimų. Tai yra daroma gydytojų, terapeutų, dirbančių funkcinės medicinos klinikose, priežiūra.

Labai svarbu neužkandžiauti tarp valgių, leisti žarnynui “prastumti” maistą link storosios žarnos, kas trunka iki 3-4 val.po valgio. Taip pat svarbu streso valdymas, adekvati fizinė veikla, dienos režimas ir kokybiškas miegas.

Esu įsitikinusi, kad apie SIBO artimiausiu metu sužinosim dar daugiau, kadangi tai vienas iš aktualiausių klinikinių tyrimų objektų.  Tuo labiau, kad šis sindromas glaudžiai susijęs su kitomis ligomis, kaip jų priežastis ir pasekmė. Įdomu tai, kad tyrimais nustoma, jog išgydžius SIBO, pagerėja daugelio pacientų psichikos būklė: sumažėja arba išnyksta nerimo, depresijos simptomai. Galbūt todėl kai kurie pacientai negauna gydymo efekto juos gydant antidepresantais? Nes nėra gydoma ligos priežastis. Funkcinės medicinos dėka visada yra stengiamasi atrasti ligos priežastį ir ją gydyti.

Iki!

Susimatom facebooke sveikatos-kodas.lt ir Instagramoje sveikatos_kodas.lt